Stelsżki og gręšgi

Einmitt, sóun efnis! Vošalegt meš žennan höfundarétt! Framleišandi stelur hönnun og bżr til eftirlķkingu įn leyfis til aš sleppa viš hönnunarkostnaš og borgin kaupir žżfi. Og Pķratar aumka žjófinn en įlasa sjįlfsögšum mannréttindum.


mbl.is Efnisleg sóun vegna höfundaréttar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Aš bera sjśklinga fyrir sig

Vonandi er aš framganga sem žessi valdi veiku fólki ekki ofsakvķša og žjįningum. Hvaša rįšslag er žetta eiginlega? Borgar sig ekki annars fyrir landspķtalann aš rįša sjśkrališa og bķlstjóra ķ dagvinnu og leigja eša kaupa hentuga bķla fyrir žessa sjśkraflutninga heldur en borga yfirvinnutaxta ķ žessu skyni? 


Fyrsta konan hlżtur Nóbelsveršlaunin ķ hagfręši

Framlag Elinor Ostrom Nóbelsveršlaunahafa ķ hagfręši 2009 hlżtur aš vera mjög mikilvęgt fyrir umręšuna um fiskveišistjórnunarkerfiš okkar og ašra hagnżtingu nįttśruaušlinda. Rķkisstjórnin žarf aš leysa vandamįl varšandi aušlindanżtingu įn žess aš falla ķ žį gryfju aš telja ašeins eitt form yfirrįša yfir nįttśruaušlindum alltaf best.

Elinor hefur skošaš hvernig sjįlfstjórn og stašbundin umrįš yfir almenningum virka til aš višhalda gęšum nįttśrunnar og reynt aš finna hagkvęmasta eignarform og nżtingu. Hśn leggur įherslu į aš ekkert eitt form eignarhalds geti hindraš ofnżtingu. Gagnstętt žvķ sem margir hafa tališ.

Žaš mį segja aš Elinor sé fulltrśi hinnar hagsżnu hśsmóšur eša kannski frekar matmóšur sem kann aš nżta landsins gagn og naušsynjar meš sjįlfbęrni og góša bśskaparhętti aš leišarljósi.

Elinor hefur rannsakaš almannagęši önnur en aušlindir nįttśrunnar t.d. opinbera stjórnsżslu. Hśn rannsakaši stjórnskipulag lögreglu į 80 žéttbżlisstöšum og sżndi fram į aš kenningin um yfirburši hagkvęmni stęršarinnar ķ götulögreglunni vęri röng. Hins vegar er stęršarhagkvęmni ķ tękni- og rannsóknadeildum ķ góšu gildi aš hennar mati.

Eitt mikilvęgasta framlag Elinor var aš efla žverfaglega samvinnu hįskóladeilda ķ stjórnmįla-, hag- og félagsfręši. Žaš leiddi til alžjóšlegra rannsókna og samvinnu į sviši umhverfismįla. Įriš 1990 kom śt bók hennar, Governing the Commons, eša Stjórnun almannagęša. Žar setur hśn spurningarmerki viš andstęšar kenningar um aš best fari į aš einkaašilar eša hiš opinbera hafi yfirrįš yfir almannagęšum svo sem neysluvatni, įveitukerfum og fiskimišum. 

Žótt hśn sżni fram į aš bęši yfirrįš einkaašila og hins opinbera hafi leitt til ofnżtingar hefur Elinor fundiš aš įkvešin lögmįl žurfi aš vera til varnar almannagęšum. Žaš verša aš vera vel skilgreind landamęri og virkt eftirlit meš notendum til aš koma ķ veg fyrir ótilhlżšilega misnotkun almannagęša.


Ekki taka of mikla įhęttu ķ rķkisfjįrmįlum

Eignir į móti skuldum rżrnušu į sķšasta įri žegar tekjubólan eša lįnabólan sprakk meš hvelli.  Žetta var ekki fyrsta bólan sem mašur hefur upplifaš en hśn sprakk meš heldur verrri afleišingum en ašrar bólur.  Hin ósżnilega hönd markašarins stakk į bólunni  meš mjög harkalegum afleišingum žrįtt fyrir aš sešlabankar og rķkisstjórnir um allan heim hafi gert rįšstafanir og reynt aš milda įhrifin į hiš alžjóšlega fjįrmįlakerfi.  

Markaširnir voru aš leišrétta sig 2008 og žaš blasir nś viš aš öflugustu sešlabankar og rķkisstjórnir heims hafa ekki yfir aš rįša neinum tólum sem geta komiš ķ veg fyrir kreppur. Įriš 2009 standa rķkissjóšir uppi meš hįar skuldir sem atvinnulķfinu veršur gert aš standa undir nęstu įratugina.

Žótt fjįrmįlakerfi heimsins hafi nįš botni og tölur sżni betri afkomu ķ framleišslugreinum er ekki komiš aš žvķ aš fyrirtękin rįši fleira fólk ķ vinnu. Žaš er enn óvissa į mörkušum og žaš veršur ekki fyrr en eftirspurnin veršur stöšugri aš atvinnuleysiš fer aš minnka.

Ķ žessari stöšu er ekki skynsamlegt fyrir stjórnvöld aš auka skuldir hins opinbera. Žaš er skömminni  til skįrra aš herša sultarólina og minnka žjónustu hins opinbera frekar en aš reka hiš opinbera meš dżrum lįnum. Ef viš getum eitthvaš lęrt af reynslu sķšustu įra er žaš sś stašreynd aš of mikil skuldsetning er įhęttusöm. Žaš į viš um rķkissjóš jafnt sem fyrirtękin og heimilin.

Lęrum af reynslunni og tökum ekki of mikla įhęttu ķ rķkisfjįrmįlum.


Framleišni og krónan

Ég óttast aš rķkisstjórn Jóhönnu muni ekki minnka hlutfall rķkisśtgjalda ķ landsframleišslunni heldur jafnvel auka hlutdeild rķkisins. Žaš er mikilvęgt aš halda uppi atvinnustigi en žaš er lķtiš gagn aš žvķ aš auka opinbera žjónustu ef žaš veršur til aš draga śr framleišni. Stašan vęri allt önnur ef fjįrveitingar til skóla og heilbrigšisžjónustu hefšu verši hlutfallslega of litlar į undanförnum įrum.  Nś birtist hagfręšingurinn Joseph Stiglitz og segir blįkalt aš žaš sé gott fyrir śtflutningsfyrirtękin aš hafa ķslensku krónuna. Meš öšrum oršum meš žvķ aš hafa lękkaš launin og hękkaš verš į innflutningi um helming er hęgt aš halda uppi ķslenskri framleišslu. Žaš žarf ekki Nóbelsveršlaunahafa til aš śtskżra žaš en įbatinn (sem er hin hlišin į tapinu) gildir ašeins til mjög skamms tķma litiš. Til lengri tķma veršur aš gera framleišslugreinum kleyft aš greiša samkeppnishęf laun og fjįrmagna sig til samręmis viš alžjóšlega samkeppni og til žess veršum viš aš hafa gjaldmišil sem er stöšugur.

Ég óttast aš gjaldeyrishöftin valdi žvķ aš ķslensk framleišsla bęši ķ einkageiranum og hinum opinbera stašni. Meš ķslensku krónuna höfum viš rangan męlikvarša į hagkvęmni og munum žess vegna taka rangar įkvaršanir ķ fjįrfestingum og rekstri.


Ķslenski skattborgarinn į ekki von į góšu

Fram undan eru erfiš mįl fyrir ķslenska skattborgara en sem betur fer lauk įkvešnum įföngum ķ Icesave og ESB-umsókn meš žvķ aš tiltölulega frjįlslynd sjónarmiš höfšu sigur. Frį žvķ aš kreppan skall į ķ haust hef ég ekki getaš fengiš mig til aš blogga neitt. Umręšan hefur veriš svo dapurleg aš mašur hefur kosiš aš žegja bara. Į komandi vetri tel ég žó aš togstreitan eigi enn eftir aš aukast. Fólk mun ešlilega velta mjög vöngum yfir skattaįlögum og bera sig saman viš ašra žegar kemur aš žvķ aš skattar verša hękkašir og ķvilnanir af żmsum toga verša kynntar til sögunnar. Kjarabarįttan į eftir aš haršna žar sem kaupmįttur hefur minnkaš. Veršbólgan sem enn męlist hį hér į landi ber žess vott aš fólk treystir ekki rķkisstjórninni og Alžingi til aš koma böndum į śtgjöld hins opinbera. Žaš er aš heyra į rįšherrum aš žeir vilji ekki fękka ķ starfsliši rķkisins. Og į mörgum svišum er von į śtgjaldahękkunum hjį hinu opinbera vegna nżrra verkefna śt af kreppunni. Mašur spyr sig žvķ hvort naušsynlegt sé aš auka gjaldeyrisvarasjóšinn nś meš erlendum lįntökum og hvort nś sé rétti tķminn til aš auka umsvif FME.


mbl.is „Ķsland: Land įn hagkerfis"
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Flotgengi

 

Frį žvķ hefur veriš skżrt aš ķslenska krónan verši aftur sett į flot ķ kjölfar haftanna eftir hruniš. Hugmyndin er aš lįnalķnur til erlendra sešlabanka og IMF hjįlpi sešlabankanum aš višhalda trśveršugleika og tryggja öryggi gjaldeyrisvišskipta žannig aš minni hętta sé į beinni įrįs spįkaupmanna.

En hvaša kostir eru ķ stöšunni?

 

  1. Lįta gengiš fljóta
  2. Skammta erlendan gjaldeyri meš höftum og handstżra genginu
  3. Lögbinda įkvešiš skiptagengi og fara sķšan a) eša b)
    1. Taka upp fastgegni og binda krónuna viš evru
    2. Taka upp dollara sem lögeyri. Į ašlögunartķma, 1-2 įr kaupi sešlabankinn krónur į föstu skiptagengi dollars en verslar meš ašra gjaldmišla į opnum markaši.

Žetta eru ķ meginatrišum valkostirnir sem til eru ķ gengismįlum nema viš viljum taka upp gullpeninga. Af žessum žremur er flotgengi sś ašferš sem er hvaš sķst hįš inngripi stjórnmįlamanna į mešan višskipti eru ešlileg og sešlabanki nżtur trśveršugleika en jafnframt bżšur hśn upp į mestar sveiflur og mestu žörf į gjaldeyrisvaraforša. Flotgengi felur lķklegast ķ sér meiri hęttu į nżrri kollsteypu en hinir kostirnir og krefst žess aš rķkisstjórn og sešlabanki axli įbyrgš og grķpi til ašgerša žegar eša ef įhlaup veršur gert į krónuna. 

 

Hinir kostirnir hafa allir žann śtgangspunkt aš stjórnmįlamenn og stjórnendur sešlabanka handstżra og taka gešžóttaįkvöršun um gengiš ķ brįš og lengd. Žar sem gengiš veršur aš einhverju eša öllu leyti hįš pólitķskum įkvöršun er lķklegt aš fyrirtęki verši ekki rekin į sem hagkvęmastan hįtt og pólitķsk įhrif aukist. Haftastefna er hrein įvķsun į afturhvarf til fortķšar auk žess sem erlendir fjįrfestar munu foršast Ķsland.

 

Meš fastgengi er lķklegt aš naušsynlegar leišréttingar dragist eša farist fyrir vegna įstands ķ stjórnmįlum. Žvķ fylgir hętta į gengisfellingum og jafnvel kollsteypum žegar/ef įhlaup veršur gert į krónuna. Fastgengi ętti aš stušla aš jafnvęgi og hafa žannig jįkvęš įhrif į śtflutningsgreinar en lķklegra er žó aš fastgenginu fylgi hįr kostnašur og aukinn žörf fyrir gjaldeyrisvarasjóš.

Viš įkvöršun skiptagengis og upptöku dollars mundu stjórnvöld žurfa aš taka djarfa įkvöršun og óvķst hvort nęgur pólitķskur styrkleiki nęšist fram žótt menn vildu velja žann kost. Einnig er lķklegt aš žessi kostur yrši valinn til skamms tķma og jafnframt įkvešiš aš stefna aš inngöngu ķ ESB. Žessi valkostur mundi valda róttękum breytingum og kurr ķ žjóšfélaginu. Fljótlega mundi hann žó skapa trśveršugleika bęši inn į viš og śt į viš. Mjög miklar lķkur eru į aš samtķmis verši aš ganga til samninga um myntsamstarf. Dollar tryggir eftir žvķ sem žaš er hęgt aš viš förum ekki aftur ķ žrot meš banka- og peningakerfiš okkar. Lķklega mun uppbygging bęši atvinnugreina sem spara innflutning og žeirra sem auka śtflutning verša hrašari en ella og lķklegt aš viš nįum fljótt aš uppfylla skilyrši fyrir aš taka upp myntsamstarf innan ESB.

Žegar mašur skošar kosti og galla žessara leiša er aušveldara aš įtta sig į žvķ hvers vegna flotgengi er vališ žótt skynsamlegra vęri aš taka upp dollar. Eša hvaš?

Mķn skošun er sś aš öruggasta, ódżrasta og eina leišin sen hęgt er aš męla meš nś sé aš taka upp dollar. Žaš er naušvörn fyrir fjįrhag heimila ķ okkar landi og gefur okkur svigrśm til aš gera upp viš fortķšina og skipuleggja framtķšina.


Įlagspróf bankanna

Ég spyr, hafši Fjįrmįlaeftirlitiš ekki hugmyndaflug til aš stilla upp žeirri stöšu sem varš ķslensku bönkunum aš falli eša mat žaš lķkurnar į aš žetta gęti gerst jafnar nślli?

Hiš raunverulega įlagspróf sżnir aš fullyršingar Fjįrmįlaeftirlits um aš bankarnir stęšust įlagspróf hafa heldur betur veriš oršum auknar.Žaš žarf ekki mikinn fjįrmįlaspeking til aš stilla upp verstu mögulegum ašstęšum sem eiga aš vera forsenda įlagsprófs. Žaš eru kannski ekki miklar lķkur į aš versta staša komi upp en ķ ljósi reynslunnar mį halda žvķ fram aš į 25-50 įra fresti geti žaš gerst sem nś er raunin.

Ķ meginatrišum eru įhęttužęttirnir žessir:

1) Višskiptavinir fara aš taka śt af öllum reikningum sķnum 

2) Allar eignir m.a. veš ķ fasteignum og veršbréf tapa veršgildi

3) Ķslenska krónan fellur gagnvart öšrum gjaldmišlum

4) Lausafjįrkreppa ķ heiminum

Sjaldan er ein bįran stök og viš įlagspróf, varnir og fyrirbyggjandi ašgeršir veršur aš taka miš af versta tilfelli sem er aš allt gerist į sama tķma. Įlagspróf į aš mišast viš žęr ašstęšur sem skapast žegar eignaverš og ķslenska krónan eru ķ botni.

Tap er hin hlišin į gróša og svo vikiš sé aš vörnum gegn hęttu er gullna reglan sś aš dreifa eignum og skulda ekki óhóflega. Žegar eignir lękka ķ verši veršur aš lękka skuldirnar til samręmis. Žaš žżšir nįnast óhjįkvęmilega nokkuš tap og žaš žarf kjark til aš horfast ķ augu viš žaš. Į samdrįttarskeiši gefst žaš ķ fęstum tilvikum vel aš fresta sölu į eignum og greišslu skulda, frestun ašgerša eykur lķkur į meira tapi. Fyrsta og besta vörnin er aš lįta skuldir aldrei fara yfir hófleg mörk. Meš yfirgripsmiklum upplżsingum og žekkingu er hęgt aš dreifa įhęttu į timum kreppu og leita skjóls um stutta stund ķ afkimum markaša, en ašeins um stundar sakir, žvķ meginlķnur eru mjög jafnhliša į krepputķmum.

Hętta į aš banki missi trśveršugleika og višskiptavinir taki śt af bankareikningum sķnum, tengist oftast öšrum hęttum. Žaš er žó hęgt aš ķmynda sér žęr ašstęšur aš ķslenskur banki tapi trausti vegna óhęfra stjórnenda bankans og/eša hneikslismįla innan bankans sjįlfs, nįttśruhamfara eša spillingar į Ķslandi. Ašrar įstęšur geta veriš žęr aš višskiptavinir uppgötvušu skyndilega aš lagaumhverfiš og eftirlitsstofnanir į Ķslandi séu ótryggari en ķ öšrum löndum. Lķkurnar eru litlar en viš įlagsprófun og varnir er ekki hęgt aš horfa fram hjį möguleikanum.

Einn stęrsti įhęttužįtturinn fyruir banka į Ķslandi er krónan. Žaš hljóta eftirlitsstofnanir aš hafa séš. Ég spyr žvķ aftur, hvernig gat Fjįrmįlaeftirlitiš gefiš žaš śt aš bankarnir stęšust öll įlagspróf mišaš viš veika stöšu ķslensku krónunnar? 


Uppbygging žorskstofnsins

Aš setja į kvótakerfi eins og meš ķslensku fiskveišilöggjöfinni er dęmi um tilraun til aš stżra og vernda įsókn ķ endurnżjanlega en takmarkaša nįttśrulega aušlind sem ella er opin og óvarin vegna óheftrar notkunar. 

Nįttśrulegt ešli aušlindarinnar veldur žvķ aš almenningur getur fariš til veiša hvar sem fęri gefst nema eitthvaš komi til sem takmarkar sóknina. Viš nįttśrulegar ašstęšur ber enginn einn ašili įbyrgš į žvķ aš višhalda aušlindinni né nżtur góšs af aš stjórna nżtingu hennar. Žį kemur til kasta hins opinbera aš grķpa inn ķ og finna rįš til aš vernda aušlindina.

 Hin sķgildu rįš felast ķ einhvers konar hömlum į nżtingu, eftirliti meš aš žeim sé fylgt og višurlögum ef brugšiš er śt af. Sķšan žarf aš kanna hvort žęr hömlur duga til aš višhalda jafnvęgi ķ višhaldi og nżtingu. Meš kvótakerfinu viršist hafa gersamlega mistekist aš višhalda višunandi jafnvęgi ķ stofnstęrš žorsksins ķ ķslensku fiskveišilögsögunni. Viš vitum ekki, hvort önnur markmiš um stjórnun žorskveiša t.d. varšandi aršsemi, hafi nįšst. Žaš er fremur lķtiš fjallaš um žau mįl į opinberum vettvangi en mišaš viš nżjustu fregnir af įstandinu veršur aš setja stórt spurningarmerki viš aršsemina lķka. Žvķ mišur veršur aš įlykta aš brottkast viš žorskveišar sé ekki smįvandamįl heldur stórvandamįl. Hér kemur til hiš sķgilda aušlindaböl sem orsakast af žvķ aš enginn įkvešinn ašili hefur hag af žvķ aš gęta umhverfisins. Allir ķ sjómennskunni vita aš žeir hafa takmarkašan kvóta. Žeir vita aš aušlindin er takmörkuš. Žeir reyna til hins ķtrasta aš veiša upp ķ įrskvótann, enda hann śr sögunni į nęsta fiskveišiįri. Žótt gamli veišistašurinn skašist er mįliš einfaldlega aš flytja sig į önnur miš og reyna aš veiša upp ķ kvótann žar įšur en annar veršur bśinn aš veiša allt.  Framseljanlegt kvótakerfi byggir į eignarréttarlegum forsendum en ķ raun hefur mistekist aš skapa eignarréttarlega stöšu žar sem sjįlf uppspretta aušlindarinnar, umhverfiš og skilyršin į fiskislóš er įfram almenningur. Ķ gegnum įrin hafa kostirnir sem bundnir voru viš žessa śtfęrslu ekki nįš aš vega upp į móti göllunum. Fyrir utan gjafaśthlutun og įrekstra viš hagsmunaašila eru mjög alvarlegir annmarkar į kerfinu. Eftirliti meš framkvęmd kerfisins hefur mistekist aš halda aftur af brottkasti og misfęrslum ķ löndun og vigtun. Meginįstęšan fyrir žvķ hve illa er komiš mįlum er žį aš eignarréttarleg tengsl rétthafa til veiša viš aušlindina eru engin. Į mešan žeir sem stunda sjómennsku hafa ekki beinan hag af žvķ aš vernda umhverfiš ķ hafinu munu žeir ekki ganga vel um aušlindina. Einstakir ašilar ķ śtgerš bera ekki persónulega įbyrgš į ofveišinni. Hver um sig hefur engan hag af aš hlķfa lķfrķkinu eša fresta sókn til seinni tķma og leyfa smįfiski aš stękka. Nei, einstakir ašilar hafa engan hag af žvķ taka įkvaršanir śt frį langtķma sjónarmišum vegna žess aš eign žeirra, sem er réttur til aš veiša, er ekki eignarréttur. Aušlindin er eftir sem įšur seld undir sömu įhęttu og almenningar į landi. Réttur sem mišast viš veiddan žorsk śr sjó verndar ekki umhverfiš og fiskislóšina sem elur af sér žorskinn.

Hvernig er skynsamlegast aš hefja uppbyggingu žorskstofnsins?  Ég gef mér žęr forsendur aš vęnlegasta lausnin til verndar vaxtarskilyršum žorsksins felist ķ žvķ aš innleiša eignarréttarlega leiš sem er betri en nśverandi kvótakerfi. Ég gef mér einnig žį forsendu aš žorskar eigi sķna heimahaga eins og flestar skepnur. Žótt žorskurinn sé mjög hreyfanlegur tel ég aš hann hafi tilhneigingu til aš vera um kyrrt žar sem góš skilyrši eru fyrir hann. Ég leyfi mér aš ganga śt frį žvķ aš žorskur sé nokkuš stašbundinn ef umhverfiš er hagstętt. Fiskurinn hlżtur hins vegar aš flżja ördeyšu. Möguleg lausn felst ķ aš skilgreina fiskislóšir eša heimahaga žorsks į eignarréttarlegan hįtt svipaš og gert er meš landareignir. Grundvallaratriši er aš eign į hafspildu verši lögvernduš svipaš og eign į landspildu. Žannig veršur eigendum hafspildna mögulegt aš bśa ķ haginn fyrir lķfrķkiš į žann hįtt aš stofnstęrš og veišar séu ķ jafnvęgi. Ef eigandinn gętir ekki aušlindar sinnar, veišir of mikiš eša skašar lķfrķkiš į svęšinu, kemur žaš honum sjįlfum ķ koll. Hann getur ekki siglt burt til veiša į öšrum fiskimišum. Ķ žessu kerfi eru fiskimišin öll ķ eigu einhverra sem hindra ofveiši og verja eigin hafspildu og lķfrķkiš um leiš. 

Ef okkur į aš takast aš vernda umhverfi sjįvarins veršur aš nota lausnir sem hafa sżnt sig aš duga best. Viš höfum netlög, sem er įkvešiš svęši ķ einkaeign ķ sjó śt af landi samanber 3. kapitula rekabįlks Jónsbókar frį 1281. Hin gömlu lög byggš į reynslu fyrri kynslóša og ašlögun aš skynsamlegri nżtingu nįttśruaušlinda benda til aš žessi hugmynd geti gengiš upp. Eignarréttarleg leiš mun til lengri tķma verša farsęlasta lausnin en žaš žarf aš hafa ašlögun og gera tilraunir meš įkvešin svęši. Alžingi žarf aš setja lög, sem verša įreišanlega umdeild, sem skilgreina eignarrétt į sjįvaraušlindinni, hafsbotninum, lķfrķkinu og sjįvarföllunum. Hagasmunaašilar, rķki, sveitarfélög, fyrirtęki eša einstaklingar eiga ķ framtķšinni aš geta keypt og įtt višskipti meš hafspildur.


Gjaldmišillinn okkar

Žaš er mikilvęgasta skylda nęstu rķkisstjórnar aš taka upp nżjan og traustan gjaldmišil į Ķslandi. Fjįrhagur heimila og velferš ķbśanna er mikiš undir žvķ komin aš herkostnaši vegna krónunnar verši śtrżmt. Žaš jįkvęšasta sem nżja rķkisstjórnin getur gert ķ efnahagsmįlum er aš tryggja Ķslandi traustan gjaldmišil. Žrįtt fyrir góša fjįrmįlastjórn getur rķkiš ekki lengur haldiš śti ķslensku krónunni ķ okkar opna hagkerfi.

Viš erum farin aš sjį ķslensk fyrirtęki taka upp evru sem višmišun og mynt. Sem stendur er hagstętt aš greiša öll ašföng ķ erlendum gjaldmišlum, hvort sem žaš er fyrir laun, hrįefni eša fjįrmagn. Einkafyrirtęki, rķkiš, sveitarfélög og opinberar stofnanir eins og t.d. landspķtalinn, hafa mun meira svigrśm en hinn almenni neytandi til aš velja ķ hvaša gjaldmišli kostnašur fellur til. Ķ įrsuppgjörum fyrirtękja og stofnana er gjarnan talaš um gengishagnaš (stöku sinnum gengistap). Į móti žessum śtreikningum ķ bókhaldi fyrirtękja er alltaf gengistap, sem hvergi er skrįš, en er aš miklu leyti tap ķslenskra neytenda.

 

Hvaš gerist žegar krónan fer aš falla? Sķfellt fleiri taka lįn til einkanota ķ erlendri mynt. Almenningur er varašur viš įhęttunni sem felst ķ erlendum lįnum vegna gengisveiflna. Įhęttan er raunverulega mikil žvķ skuldir ķ erlendri mynt aukast aš sama skapi og krónan lękkar. En gengisįhęttan er ekki bara fyrir žį sem skulda ķ erlendri mynt. Um leiš og krónan leitar jafnvęgis munu vextir og veršbętur hękka sem nemur allt aš 40% sveiflu gengisins.

 

Ķ rauninni er undirliggjandi veršbólga um 3-5 prósentustig vegna gengissveiflu. Frį įramótum hefur gengi krónunnar hękkaš um 10% sem žżšir samsvarandi lękkun į innfluttum vörum og žjónustu. Laun žeirra sem fį greitt ķ evrum kosta atvinnurekendur nś 10% minna en um įramótin.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband